- penkiapūris
- 1 penkiapū̃ris, -ė adj. (2) 1. padarytas iš penkių pūrų grūdų: Paprastai penkiais pūrais alų darydavo, kuris ir vadindavosi „penkiapūriu alumi“ TŽII172. 2. penkių pūrų talpos: Tada brolis pasodino seserį į penkiapūrį kubilą LTR(Kp).
Dictionary of the Lithuanian Language.